Labai senas paprotys – dovanoti žiedus mylimosioms, sužadėtinėms ar žmonoms. Dažnai – retus ir brangius.

Tai istorija apie Kolchidės karalienei Pitodoridei jos vyro dovanotą žiedą. Sekama jo pėdsakais Reformacijos laikų Lietuvoje. Vaistininko padėjėjo, alchemiko iš Kėdainių, užmojis pagaminti žiedo brangakmenio kopiją vieniems jo amžininkams – būdas siekti politinių LDK tikslų, kitiems – padidinti mistines paprasto akmens galias. XX amžiaus vidury abu žiedai, tikras ir netikras, atitenka seserims, ištekėjusioms už dviejų Karo mokyklos absolventų. Jų šeimas išskiria Lietuvos okupacija, karas, partizanų kovos ir politinė emigracija.

„Vytautas Martinkus, dažnai vadintas paslaptingu romanistu, čia pralenkia save, pasakodamas tikrą, matyt, artimos šeimos ir jam gerai žinomą istoriją, į ją įpindamas istorinių ir pramanytų žmonių, būtų ir nebūtų įvykių. Neįmanoma išnarplioti, kas tikra, o kas fikcija, bet viskas užburia skaitytoją. Atgyja sudėtinga kelių šimtmečių Lietuvos istorija. Jos vaizdai nuo Kėdainių iki Škotijos, nuo Kauno iki Čikagos – bėga greitu tempu, savotiškai primindami Johno Fowleso intelektualius pasakojimus ar Dano Browno „Da Vinčio kodo“ personažų nuotykius“ – Violeta Kelertienė.

Vytautas Martinkus (gim. 1943) – prozininkas, eseistas, literatūros kritikas, literatūrologas, meno filosofas, pedagogas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, dvidešimties knygų autorius. Yra pelnęs aštuonis literatūros, meno ir mokslo apdovanojimus. Jo grožinė kūryba versta į vienuolika Europos kalbų.