Alfredas Rubbelis gimė 1921 m. Prūsijoje. Vos sulaukęs pilnametystės 1939 m. rugsėjo 3 d. užsirašė į savanorius. Tą padarė dėl dviejų priežasčių: jei vyko karas, kurį prieš dvi dienas pradėjo Vokietija, jis privalėjo tapti kareiviu, o savanoriai galėjo pasirinkti pajėgų rūšį. Aštuoniolikmetį jaunuolį ypač traukė technika, tankai ir juodos uniformos, išskiriančios tankistus iš pilkos sausumos kariuomenės masės.

Per 1939–1945 metus, praleistus tankų pajėgose – iš pradžių mokymuose, tada 29-ajame, 4-ajame tankų pulke ir 503-iajame sunkiųjų tankų batalione, – A. Rubbelis karą matė pro tanko „Tigras“ bokštelį. Jis buvo kareivis 67 mėnesius, iš kurių 41 mėnesį praleido tanke vykdydamas kovines misijas. Jo misijos buvo Rytuose: patyrė stingdančią Rusijos žiemą, matė Leningrado apgultį, kovas Kaukaze, Ukrainoje, dalyvavo viename svarbiausių Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšių – operacijoje „Citadelė“, Čerkasų katilo apsiaustyje. Iš viso išgyveno 81 tankų mūšio dieną. Tokia sausa A. Rubbelio, pradėjusio nuo paprasto tankisto ir tapusio tanko vadu, leitenantu, kovų statistika, už kurios – jauno žmogaus bandymas išgyventi ir ypatingomis karo aplinkybėmis suvokti, ko verta žmogaus gyvybė, ištikimybė, drąsa, žmogiškumas, ką reiškė karą pralaimėjusios pusės kareiviui bandyti prisitaikyti prie paprasto gyvenimo. Dauguma išgyvenusiųjų karą prisitaikyti nesugebėjo.

Šį detalų tanko vado leitenanto A. Rubbelio karo dienoraštį iliustruoja mūšių, pajėgų judėjimo schemos, vietovių žemėlapiai ir apie 200 autentiškų fotografijų.

 

Iš vokiečių kalbos vertė Ramunė Grigonytė

Serija „II pasaulinis karas“

328 p., kietas viršelis