Tai ne rašytojo parašyta knyga, ne mokytojo perduotas mokymas, o paprastas gyvenimiškas pasakojimas apie nemeilę bei galimybę iš jos išsilaisvinti.

Istorija apie patirtis, atėjusias iš vidaus, perduodamas žmogaus žmogui, draugo draugui. Istorija apie gyvenimą, kurį gyvendami sapnuojame ar sapnuodami gyvename, apie tai, kaip kenčiame, kol išmokstame mylėti jį tokį, koks yra. Kol išmokstame mylėti save.

Istorija apie žmogų, suvokusį, kad kentėti – tai tik mūsų pasirinkimas. Tai neprivaloma. Tik užprogramuota. Ši knyga – tai tiesos ieškojimas. Ne tos tiesos, kurią kartais norisi matyti, bet tos, kuri yra nepatogi, tačiau tikra.

Knygos herojė Mona, kaip ir daugelis žmonių, dar kartą gyvenime patiria krizę. Tačiau ji, priešingai nei dauguma, nepuola kaltinti pasaulio ir skandintis depresijoje, o pasiryžta išanalizuoti savo pačios veiksmus, kurie ją galbūt ir atvedė prie to. Kitaip tariant, nesėkmių priežasčių ji ima ieškoti savyje ir netrukus aptinka keletą dėsningumų, kurie ne tik kartojasi jos gyvenime, bet ir vis stiprėja. Mona šiuos dėsningumus priima kaip gyvenimo pamokas ir, supratusi, kad neišvengiamai turės jas išmokti, nusprendžia neatidėlioti. 

Pirmoji ir pati svarbiausia iš jų yra meilė sau. Nuo jos prasideda Monos kelionė į sąmoningumą.

Knygoje rasite detalių ir gilių vidinio herojės pasaulio įžvalgų. Kiekvienas skaitytojas jose turės galimybę atpažinti save bei atrasti tai, kas jam svarbu ir reikalinga.