Tai ypač gražiai iliustruota alegorinė pasaka vaikams (ir ne vaikams, kaip dažnai ir būna su puikiais kūriniais). Pasakojimas nuves į medinukų šalį, kuri primins mums pačius save, ieškančius savo tapatybės, nuolat besilyginančius ir bijančius suklysti ar pasirodyt blogesniu už kitą. Ne paslaptis, kad mūsų vaikai taip pat grumiasi su šia problema. 

Punčinelas, pagrindinis pasakojimo herojus, gerokai aptaškuotas medinukas (mat jam ne itin sekas įsipaišyti į kitų medinukų gretas), netikėtai sutinka Liuciją, kuri (JO DIDŽIAI NUOSTABAI) neturi nei žvaigždučių (o šios suteikiamos ypatingai pasižymėjus), nei taškų. Kaip gi jai tai pavyksta? Liucija turi paslaptį... Ji lankosi pas savo kūrėją ir ten vyksta tai, ko mums – mažiems ir dideliems – neišpasakytai reikia.

„Tu esi ypatingas“ – labai graži alegorija-pasaka, primenanti, kad Dievui esame brangūs tokie, kokie esame. Tik leisdami laiką su savo Kūrėju, galime pamatyti save Jo akimis. Dievas nenustoja mūsų mylėti, nors turime trūkumų ir darome klaidų.